skalauti

skalauti
skaláuti, -áuja (-áuna Smn, Šil, Sn), -ãvo 1. tr. Š, DŽ1 vandens srovei, bangoms tolydžio liesti, plakti, graužti: Upio vanduo skaláuja krantus J. Upė mūrą skaláuja KI61. Jūros ir vandenynai skalauja krantus sp. | prk.: Atsiminimų bangos skalauna mano krūtinę lyg krantą P.Cvir. 2. tr. R, MŽ431, N, K, L, Rtr plauti judinant vandenyje ar skalanduojant įpiltą vandenį: Skaláuti siūlus NdŽ. Talaškuoja, skaláuna grobus Škn. Koks ten skalbimas nebėgančiam vandeny: pradedi skaláut, ir susidrumsčia Srv. Skalãvo rūbus Ad. Indus, butelius skaláuti DŽ1. Gilūs šaltinaičiai, šaltūs vandenaičiai, tę mergelė lelijėlė drobeles skalãvo, rankeles mazgojo (d.) Vs. Skalauju, skalbiu, plaudžiu SD254. Jeigu virta yra vario sūde, tada bus šveistas ir skalautas vandenyj Ch3Moz6,28. | refl. K: Mazgojausi, prausiausi, skalavausi, bet tai buvo tuščias darbas Mš. 3. tr. DŽ1 plauti gargaliuojant, judinant skystį burnoje: Daktaras liepė su tais vaistais gerklę skaláuti Up. Kiekvieną dieną skaláuk burną Brs. | prk.: Šviesiausias kunigaikšti, jo burna skalauti prašos (apie nešvankėlį) B.Sruog. 4. tr. Sut, DŽ, Lz, Kls, Kpč, Ūd, Kš skalbti, mazgoti, velėti: Skaláuna – tai rankom gniaužo, trina, o plaudžia – patąso ir pakaria an tvorų LKKXIII22(Grv). Ji gi jam valgyt nestrajina i rūbų neskaláuna Ktv. Lietaus vandeny gerai skaláuti Smn. Važiuojam į ežerą baltinių skaláut Srj. ^ Keturios bobos vieną maršką skaláuna (keturi kampai dūminėje pirkioje) Jz. 5. intr. kliunksėti: Testa pilvas jums neskalaus O. | refl.: Pilvas bėgant talaškuojas, skalaujas J. Skalaujasi alus lėgerėj B804. 6. tr. impers. prk. paleisti vidurius: Va jį jau kelinta diena skaláuna: ką suvalgė, tai ir išvaro Arm. Jį net su kraujais skaláuna Arm. ^ Nuo alaus pilvą skalaus Švnč. 7. intr., tr. Grv šnek. liežuvauti, apkalbėti: Bobos nenusitveria darbo, tik po kaimą skaláuja Alk. Kad nemisliji jos imt, tai pats savę nesišunin', kad tavę visa ūlyčia neskaláutų Ml. 8. tr. šnek. mušti, perti: Sustvėrė Vytuką ir, paguldžiusi kniūbsčią ant lovos, ėmė jį savo ranka skalauti rš.
◊ gérklę (dantìs) skaláuti gerti, girtauti: Einam dantų̃ skaláut Lp. Florijonas, sunėręs du pirštus, spragtelėjo sau pakaklėn. Atseit, anie skalauja gerkliukes J.Dov.
liežuviù (liežùviais DŽ1, liežiùviais, [su Vv] liežiuviù Gž) skaláuti DŽ1 šmeižti, apkalbėti: Susieina ir skaláuja liežiùviais Mrj. Tai jau gera te i merga, kad ją visi skaláuna liežiùviais Ml. Skaláuja liežiuviù per dienas Gž.
nùgarą skaláuti DŽ1 mušti, perti: Jei tu man neatiduosi stebuklingojo staliuko ir aukso asilo, lazda vėl ims tau nugarą skalauti J.Balč.
\ skalauti; apskalauti; atskalauti; išskalauti; nuskalauti; paskalauti; perskalauti; praskalauti; priskalauti; suskalauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • skalauti — skaláuti vksm. Bañgos skaláuja krañtą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • skaluoti — 1 skaluoti, uoja, ãvo KŽ žr. skalauti: 1. Šventa ir garbinga vieta lietuvių, vadinama Ramnava ar Romove, buvo Parusnėje ant salos, kurią Nemuno vandenys, pirm įtekėdami į Kuršišką jūrę, skaluoja ir plauna prš. Amžiais skaluotas, amžiais taškytas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Schalauen — Altpreußische Landschaften und Stämme Schalauen (auch Schalwen), prußisch Skālwa, litauisch Skalva, lateinisch Scalowite war ein Gau eines baltischen Volkes und später die Bezeichnung einer Landschaft in Ostpreußen. Die Einwohner hießen analog… …   Deutsch Wikipedia

  • холить — Искон. Возводят к индоевроп. *ksol (ks > х) «скрести, драть», далее «чистить, мыть, ухаживать, холить», ср. лит. skaláuti < ksaláuti «мыть» …   Этимологический словарь русского языка

  • gargaliuoti — gargaliúoti vksm. Drùskos tir̃palu bùrną rei̇̃kia gargaliúojant skaláuti tri̇̀s kartùs per saváitę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • stomatitas — stomati̇̀tas dkt. Ser̃gant stomatitù, rekomendúojama kas rýtą bùrną skaláuti mõrkų sùltimis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apskalauti — tr. 1. LL130 apiplauti. 2. apskalbti: Reikia valgyt virt, apskalaut Vvs. Apskalauna rūbus, ir vėl gražūs esti LKKXIV201(Zt). 3. Grl šnek. apkalbėti, apšmeižti: Jau kad apskalãvo, tai apskalãvo bobos mūs Marę Mrs. Suvis nekaltai ją apskalãvo Ml …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atskalauti — tr. 1. KŽ praplauti. 2. Ser išplauti, išskalbti: Atskalauk Juozuko kaunieriukus! Lp. 3. bangomis atnešti, atplauti: Trobelėje buvo krosnis, kuro turėjo iš jūros atskalautų į pakrantes medžių K.Bor. skalauti; apskalauti; atskalauti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • datūrėti — ×datūrėti, datū̃ri (dàtūri Trk, Als), ėjo žr. daturėti: 1. Vilksuos ką lengviau, nebgaliu detūrėti DūnŽ. Koja taip labai skausta – nebgaliu datūrėti Šauk. Labai strėnos skausta, nebdètūru Krp. Negalėjau datūrėti, įsimečiau į prūdą skalauti [nuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gargaliuoti — gargaliuoti, iuoja, iãvo, gar̃galiuoti, iuoja, iavo Erž, Gž, Ut 1. intr. kriokti, karkti, gargti: Jo krūtinė baisiai gargaliavo Pč. Na, tik tu kelk teip sunkiai, galėsi paskui gar̃galiuoti Žvr. Jam kad suveržė kaklą, net gargaliuoti pradėjo Mrj …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”